Dr. Vita Priedytė, dermatologė
Dr. Raimods Karls, dermatologas
Health Clinic 4, Ryga, Latvija
Estetinės dermatologijos klinika
Strijos – tai dermos sluoksnyje atsirandantis vidutinio laipsnio odos defektas. Strijos susidaro sutrikus fibroblastų, atsakančių už elastinių skaidulų kokybę, sintezei. Strijos atsiranda dėl epidermio plonėjimo, dermos lygmenyje esančių elastino ir kolageno skaidulų išsitempimo ir trūkimo. Taip pažeidžiama sujungiamojo audinio struktūra. Derma leidžia odai išsitempti ir atsistatyti vėliau. Jei šis sluoksnis ypač greitai pertempiamas, pažeidžiamas odos elastingumas, atsiranda strijų. Bandydama atsistatyti įsitempusi oda didina kolageno ir paviršinių skaidulų skaičių.
Strijos – tai šviesiai rožiniai ar melsvi, šiek tiek iškilę, į randus panašūs odos ruoželiai (1– 2–5–7 mm). Laikui bėgant, per 3–18 mėnesių, strijos šviesėja, susidaro šviesus, perlo spalvos, atrofinis ruoželis, kuris ultravioletiniuose spinduliuose išsaugo savo šviesų toną.
Strijų atsiradimo priežastys:
– Brendimo laikotarpiu, veikiant vyriškam lytiniam hormonui testosteronui, strijos atsiranda net
ir be išreikšto audinių tempimo.
– Greiti svorio ir tūrio svyravimai (individualiai 2–6 kg/mėn.). Neštumas ir laikotarpis po
gimdymo.
– Jungiamojo audinio išreikštas silpnumas.
– Greitas augimas (paauglių strijos ant nugaros vertikaliai stuburo sričiai).
– Esant dideliam fiziniam krūviui (raumenų masės greitam augimui).
– Įgimtos odos savybės.
– Vietinis ir peroralinis gydymas kortikosteroidais.
– Vidinės sekrecijos, antinksčių liaukų ir skydliaukės susirgimai.
Svarbu atskirti, ar strijos atsiranda kaip kosmetinis defektas, ar tai – ligos požymis. Jeigu strijos atsiranda 6–10 metų vaikams, būtina endokrinologo konsultacija, nes strijų atsiradimas tokiame amžiuje gali būti hormonų sutrikimo požymis.
Strijos įprastai formuojasi ant pilvo, klubų ir pečių vidinių paviršių. Visiškai pašalinti susidariusias strijas yra neįmanoma, svarbiausia – prevencinės priemonės, efektyviai užkertančios kelią strijų atsiradimui. Svarbu skirti ypatingą dėmesį odos priežiūrai besilaukiant kūdikio. Šiuo atveju labai padeda Maria „MATERNITY“ kremas.
Profilaktinės priemonės nėštumo metu – tai subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Pageidautina į savo racioną įtraukti produktus, praturtintus:
1) vitaminu A: morkos, špinatai, brokoliai – pagerina odos elastingumą ir stangrumą;
2) vitaminu C: braškės, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, kopūstai, pomidorai – skatina kolageninių skaidulų susidarymą;
3) vitaminu E: migdolai, lazdynų riešutai – stiprina ląstelių membranas;
4) Cinku: kartu su vitaminu A skatina elastinių skaidulų susidarymą.
Svarbu stebėti, kad Jūsų racione būtų pakankamai baltymų. Baltymai – tai organizmo statybinė medžiaga. Be to, organizmui labai reikalingos aminorūgštys ir nesočiosios riebiosios rūgštys. Labai svarbu kontroliuoti suvalgomų angliavandenių kiekį, nes, vartojant per daug, jie paverčiami riebalais ir sumažėja odos elastingumas.
Saikingas fizinis aktyvumas palaiko ir didina odos tonusą. Rekomenduotini sporto užsiėmimai vandenyje: baseinas ir vandens aerobika; gimnastika.
Mikrocirkuliacijos ir limfos nutekėjimo stimuliacija.
Pilingas gerai pašalina negyvas odos ląstelės.
Kontrastinis dušas.
Lengvi trynimai ir masažavimasis.
Pirtis (su ginekologo leidimu).
Kosmetinių priemonių parinkimas, priklausomai nuo odos tipo ir sezono: Jūs galite naudoti kremus, losjonus, serumus, gelius, aliejukus 1–2 kartus per dieną ant švarios odos. Priemonės savo sudėtyje turi turėti keletą aktyvių vitaminų – A, E, C, provitaminą B5; mikroelementų – cinko, silicio; aliejaus: ricinų, vynuogių sėklų, migdolų, avokadų, daigintų kviečių, greipfrutų, jojobų, sojų ir kt., taip pat ekstraktų: Gotu Kola (Centella Asiatica), Ginkgo Bilobos, kaštonų, rasakilų (Alchemilla), ramunėlių, medetkų, taip pat vaisinių rūgščių (alfa hidroksi (AHA) rūgštys), kolageno.
Reguliariai naudojamos kosmetinės priemonės padeda:
1) palaikyti odos drėgnumo rezervus;
2) stimuliuoti ląstelių regeneraciją;
3) padidinti odos elastingumą ir stangrumą;
4) fibroblastų veiklai;
5) susidaryti odos kolageninėms ir elastinėms skaiduloms.
Strijų gydymas turi būti pradėtas kuo ankščiau joms atsiradus, prireikus – nėštumo trečiame trimestre arba kuo greičiau po gimdymo.
Efektyviausią gydymo kursą paskirs kūno estetikos specialistas.
– Nėštumo metu – vakuuminis masažas, kaukės, kosmetika.
– Žindymo laikotarpiu – serumai, koncentratai, vakuuminis masažas, ultragarsas, metodas „Tri-antiv“, talasoterapija, presoterapija, kūno kaukės, lazerių terapija.
– po žindymo, papildomai, gali būti naudojama mezoterapija, strijų šlifavimas, plastinė chirurgija.
Kasdienis dermatologo darbas siejasi su žmogaus kūno tyrimais, siekiant nustatyti ligos požymius, susirgimo eigą, gydymo efektyvumą. Šiuolaikinės dermatologijos ateitis – skaitmeniniai neinvaziniai tyrimo metodai, kurie nereikalauja laiko specialiam paciento pasiruošimui ir yra informatyvūs. Šiuolaikinių ir skaitmeninių technologijų vystymasis dermatologijoje vis plačiau leidžia naudoti įvairių rūšių pagalbinę diagnostinę įrangą (odos paviršiaus mikroskopiją (dermoskopiją), aukšto dažnio ultragarso tyrimą) ir pamatyti plika akimi nematomus ligos požymius ir pakeitimus.
Nors odos strijos matomos plika akimi ir yra daug būdų su jomis kovoti, vienas iš efektyviausių – ultragarso tyrimo metodas. Tyrinėjant pažeistą odą stebima difuzinė hipoechogeninė dermos struktūra, kuri sveikuose odos plotuose kaitaliojasi su kompaktinės dermos plotais. Naudojamų gydymo priemonių efektyvumas nustatomas pagal kompaktinės dermos plotus.
Literatūros sąrašas:
Douglas A. Perednia What dermatologists should know about digital imaging J Am Acad Dermatol 1991; 25:89-108
G.W.Lucassen et al. The effectivness of message treatment on cellulite as monitored by ultrasound imaging Skin Research and Technology 1997; 3: 154-160
M.Gniadecka Effects of ageing on dermal echogenicity Skin Research and Technology 2001; 7:204-207
Jemec GB, Gniadecka M, Ulrich J Ultrasound in dermatology : part I, high frequency ultrasound Eur J Dermatol 2000; 6:492-7
Nicholas Aspres et al. Imaging the skin Australian J of Dermatol 2003; 44:19-27
